jūs esate tie, kurie tik melo dėka galės kažką matyti. juokas juokais,bet per radiją dainuoja IT'S TOO LATE TO APOLOGIZE,bet sakau: niekada nevėlu,hehe.
jūs esate tie, kurie visada ieško bet niekada neranda, o radę ieško toliau ir keičia,gadina ir gadinasi. nuotykiai paskui tragedijos,nu bet kam lengva.. nei vienas iš jūsų nebesate vertas to,ką jums jautė ar jaučia, ką dėl jūsų darė ar daro, galvoja gero ar tebegalvoja. liūdna prisiminti, gražu svajoti, o paskui tuščia. sublizgėk, gauk malonių ir sudaužyk,o gaila kad jūs nesuprasit, net nesusimąstysit, neprisiminsit, gal pakikensit.
jūs - tie,kurių dėka visi mes pradanginom egoizmą, savimeilę, bet tų dalykų neužildė niekas,ką galėtum pavadint gražiai.
mes esame tie, kurie dovanoja, šypsosi, tikisi,naudoja žodį "aš" tik po žodžio "tu", laukia bet niekada nesulaukia, o už visa tai esame vadinami idiotais. pažiūrėkit spektaklį, o dar geriau perskaitykit knygą,kartu, ir papasakokit.
mes matom jus kaip ant delno, nes kadaise visi buvom tokie pat. nulaužus alyvos šaką, kitąmet ji suveši labiau,todėl vėl peršasi mintis apie žymųjį "kas tavęs nenužudė - pavers stipresniu".
o paskui viskas dings ir prasidės iš naujo, tik kitaip.